2014-2020 m. ES paramos periodas

2014-2020 m. tai naujas Europos sąjungos strūktūrės paramos periodas, kuriam Lietuvoje buvo pradėta ruoštis dar 2007 m. Šis programavimo periodas žada Lietuvai daugiausiai struktūrinės paramos lėšų iš trijų Baltijos valstybių.  Iš viso Lietuvai numatyta skirta apie 44 mlrd. litų, tai yra apie 4 mlrd. litų daugiau nei planuota. Apie 17,2 mlrd. litų bus skirta kaimo plėtrai, apie  388 mln. litų – Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui, 25 mlrd. litų. – Sanglaudos politikai, kuri apima infrastruktūrą, žmogiškąjį kapitalą, viešąjį valdymą.

Konkrečios ES sanglaudos politikos lėšų skirstymo taisyklės nustatytos 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo reglamentuose. Pagal reglamentus išskirti 11 tematinių tikslų ir juos įgyvendinantys investavimo prioritetai (virš 50). Atsižvelgiant į minėtų reglamentų projektų reikalavimus ir Lietuvos plėtros poreikius bei iššūkius, buvo suformuluoti Lietuvos 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos prioritetai. Juos įgyvendins konkretūs uždaviniai, nustatantys svarbiausius siekiamus pokyčius visos šalies arba atskirų sektorių mastu.

2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1482 patvirtinta 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programa yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis buvo rengiami 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentai. Nacionalinėje pažangos programoje numatyti 5 pagrindiniai prioritetai ir jų finansinės paramos proporcijos:

• „Ekonominiam augimui palanki aplinka“ – 57 proc. nuo numatomos ES ir kitos finansinės paramos,
• „Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika“ – 11,44 proc.,
• „Veikli ir solidari visuomenė“ – 12,59 proc.,
• „Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra“ – 14,23 proc.,
• „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 4,74 proc.

Iš pagrindinių prioritetų, numatoma skirti ne mažiau kaip 20 proc. „Regioninei plėtrai“, 6 proc. „Kultūrai“ ir 6 proc. „Sveikatai visiems“.

2014-2020 m. periodu numatoma ir toliau naudoti finansų inžinerijos priemones, kai verslui parama suteikiama ne subsidijų, o paskolų, palūkanų kompensavimo, garantijų būdu. Šiuo metu Lietuvoje finansų inžinerijos priemonėmis jau yra pasinaudoję beveik 7 tūks. smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų.

Kaip būtų galima pasinaudoti 2014-2020 m. periodo parama, galite daugiau sužinoti, apsilankę mūsų internetinės svetainės skiltyje ES parama „Kaip gauti ES paramą“.