EUROPA 2020 IR LIETUVOS 2014-2020 M. NACIONALINĖ PAŽANGOS STRATEGIJA

Europa 2020 – tai ES ekonomikos augimo strategija, kurią užsibrėžta įgyvendinti iki 2020 m. Strategijoje numatyti penki tikslai inovacijų, socialinės įtraukties, užimtumo, švietimo, klimato ir energetikos srityse.

ES tikslai 2020 metams:

1. Inovacijos: 3 proc. ES BVP turėtų buti skirta moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai;
2. Socialinė sritis: siekiama 20 mln. sumažinti skurde gyvenančių ir socialiai atskirtų žmonių arba žmonių, kuriems tai gresia skaičių;
3. Užimtumas: 75 proc. 20-64 metų asmenų turėtų darbą;
4. Švietimas:  siekiama sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių iki mažiau nei 10 % ( šiuo metu yra 12,8%), 30–34 metų amžiaus asmenų aukštojo išsilavinimo lygį padidinti iki 40 % ( šiuo metu yra 35,8 %);
5. Klimatas ir energetika – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti sumažintas 20 %,  20 % energijos turėtų būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių, energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti padidintas 20 %.

Lietuva įsipareigojo siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir jų pagrindu užsibrėžė nacionalinius tikslus bei 2012 m. lapkričio 28 d. LR Vyriausybės nurtarimu Nr. 1482 patvirtino Nacionalinės pažangos strategiją. 2014–2020 m. nacionalinė pažangos strategija parengta, siekiant įgyvendinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030“.

Nacionalinės pažangos strategiją sudaro 8 prioritetai: 5 vertikalūs ir 3 horizontalūs.

Vertikalūs prioritetai:

1. Ekonominiam augimui palanki aplinka
2. Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika
3. Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra
4. Veikli ir solidari visuomenė
5. Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas

Horizontalūs prioritetai:

1. Regioninė plėtra
2. Kultūra
3. Sveikata visiems

Nacionalinės pažangos vertikaliųjų prioritetų įgyvendinimą koordinuoja ŪM, ŠMM, SADM, VRM,  horizontaliųjų prioritetų – VRM, KM, SAM.

Nacionalinės pažangos strategijos įgyvendinimas gali būti finansuojamas:

1. ES finansinės paramos lėšomis;
2. kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis;
3. nacionalinio biudžeto lėšomis.

Nacionalinės pažangos strategijos pagrindu buvo rengiami pagrindiniai 2014–2020 m. programavimo laikotarpio dokumentai Lietuvoje: partnerystės sutartis ir veiksmų programa. Partnerystės sutartyje turėjo būti nustatyti nacionaliniai plėtros poreikiai ir pasirinkti prioritetai, kurie galėtų būti finansuojami iš Sanglaudos fondų (Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai bei Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo.

Lietuva 2014-2020 m. periodo dokumentus artimiausiu metu teiks tvirtinti Europos Komisijai. Numatoma, kad realios investicijos iš naujojo finansinio laikotarpio galės prasidėti nuo kitų metų pradžios.

Kaip būtų galima pasinaudoti 2014-2020 m. periodo parama, galite daugiau sužinoti, apsilankę mūsų internetinės svetainės skiltyje ES parama „Kaip gauti ES paramą“.